Selasa, 08 September 2015

FUNU CAILACO (1725-1726)

Hakerek iha okos nee sita husi ForumHaksesuk.blogspot. Intensaun husi re-publikasaun bodik habelar liutan parte Estoria Funu Timor oan hasoru kolonialismu. Obrigado boot ba Author Dom. Carlos Filipe Ximenes Belo.SDB. Ninian esforsu tomak hatuun pagina estoria ida nee. Estoria nee sita iha pagina Nee Nian
Dom. Carlos Filipe Ximenes Belo.SDB.
Eis Bispo Apostolica Diocese Dili
Kona ba revolta boot ne’ebé liurai hosi Loro-Monu sira halo hasoru malae mutin, Padre Artur Basilio de Sá, hakerek livro ida, ho título: “A Planta de Cailaco 1927” (1949). Planta ne’e, dezeñu ida ne’eb’e ema goes ida mak pinta kona ba assaltu forsas governu halo hasoru asuwain Loru-monu iha foho Cailaco (Kailaku). ( Iha Cailaco Foho nebe uluk ema subar halo funu maka Foho Loelaco )

Foho Loelaco ho Lesu Luli, Caicalo
Ita hatene ona katak governador Jácome Morais de Sarmento (1706-1710) haruka kobra imposto. Reinu hotu-hotu selu imposto atu defende Prasa Lifau. Reinu balu la konkorda. Liurai balu mos la konkorda ho governador António d’Albuquerque Coelho (1722-1725) ne’ebé duni sai hosi Lifau amo Bispo Dom Frei Manuel de Santo António.

Iha tinan 1719, liurai Camanasse halibur liurai balu iha ne’ebá atu estabelese aliança (saun). Sira oho asu aman makerek ida (mutin-mean); hafoin sira hemu asu ne’e nia ran kahur ho tua mutin; tuir mai sira kombina atu duni sai malae portugés hosi Timor; sira hakarak duni sai mos amo lulik dominikanu no sobu uma kreda no kapela; duni sai mos ema hosi Larantuka.

Iha tinan 1722, reinu Luca háu revolta hasoru governu. Entretantu, governador António d’Albuquerque Coelho haruka kapitaun Joaquim de Matos no soldado sira atu hahú kobraba kobra imposto iha reinu sira, iha Província do Servião. Maibé, Liurai Lolotoe la simu ordem governu nian, no duni Kapitaun Joaquim to’o Batugadé. Liurai Camanasse revolta, hodi hamriik funu hasoru governu: Nia bolu liurai sira hosi Lamaquito (ou Lamak-Hituka, Bobonaro), Lolotoy, Caelaco, Lohitu (Leo-hitu), Sanier (Sanir), Atsave (ka Atesabe), Lâmean (Lei-Mean), Asafonara, Dirivate (Diribate), no Hera-Mera, Nusadilla, Clora, Letipho (Letefoho), Marobo, no seluk tan. Liurai “revoltosos” sira ne’e iha planu atu harii iha Timor impériu tolu: Sonobai (Sombai), Camanasse, We-Hali.

Funu hahú iha tinan 1725, iha Cailaco. Liurai sira ne’ebá hetan tulun hosi Dom Francisco Hornay, hosi Oe-Kusi no ema Larantuka.

Funu-nain timor hahú sobu uma-reda, harahun estátua no kruz, naok no sobu sasán misa nian, oho amo lulik nain rua: padre Manuel Roiz no padre Manuel Vieira, no sarani barak.

Entretantu to’o iha Liafau Governador António Moniz de Macedo (1726-1728). Liurai balu, hanesan Dom Francisco Hornay haakrak buka paz (maibé laran rua-rua ka finjidu), ba “presta vassalagem” ba governador foun. Maibé, liurai balu halibur ema funu-na’in rihun haat (4.000), hodi ba monta kuartel-jeneral iha foho Cailaco, hanesan reinu Lamaquito no Caelaco. Liurai Cailaco naran Dom Aleixo no Dato Laku-Mali sai hanesan ulun boot ka comandante ba revolta hasoru malae mutin..

Haree ba situasaun ida ne’e, governu husu liurai balu atu funu hasoru “revoltosos” sira: reinu Maubara ho nia liurai Dom Francisco Xavier; reinu Viqueque ho nia liurai, Dom Vasco dos Santos Pinto; reinu Samoro ho nia liurai Dom Bernardo Sarmento.

Iha fulan outubro 1926, governu haruka kapitaun Joaquim de Matos, hosi Batugadé, no kapitaun Gonçalo de Magalhães, hosi Dili, atu komanda forsas hodi ba assalta Cailco.

Reinu sira ne’ebé funu hasoru “ koligasaun Caelaco-Lamaquito”, iha foho Cailaco mak tuir mai ne’e:
1.      Viqueque: Liurai Dom Vasco dos Santos Pinto, ho kapitaun-mor Dom Ventura da Costa dos Remédios; ho soldado rihun ida atus rua (1.200);
2.      Reino Claco: Liurai koronel Dom Belchior Fernandes;
3.      Reino Allas: Liurai coronel Dom Miguel de Sousa Tavares
4.      Reinu Manufahi: Liurai Koronel Dom Duarte da Costa Souto Maior;
5.      Reinu Samoro: Liurai Koronel Dom Bernardo Sarmento, ho soldado na’in 900.
6.      Reinu Laclut:, liurai Dom João da Fonseca.
7.      Reinu Ai-foi: Liurai Dom Domingos da Costa, ho soldado na’in 30.
8.      Reinu Suai: Liurai Dom Baltazar Lopes, sargento-mor, ho soldado na’in 600.
9.      Reinu Motael: Liurai Dom Gregório Roiz Pereira, tenente-koronel, ho soldado na’in 500.
10.  - Reinu Liquiçá: Liurai Dom Gregório, sargento-mor, ho soldado na’in 100.
11.  - Reinu Calcuc: Liurai Dom Paulo de Cáceres, ho soldado na’in 60.
12.  - Reinu Laicor: Liurai Dom Carlos, h oso soldado nai’n 40.
13.  - Reinu Manatuto: Liurai Dom António Soares, ho soldado na’in 400.
14.  - Reinu Vemasse: Liurai Cosme de Freitas, ho soldados na’in 900.
15.  - Reinu Laleia: Liurai Salvador, ho soldado na’in 300.
16.  - Reinu Sarau, Liurai Dom Álvaro da Costa, ho soldado na’in 80;
17.  - Reinu Faturó: Liurai Dom Sebastião, ho soldados na’in 80.
18.  - Reinu Luca: Liurai Dom António Aveiro do Amaral, ho soldado na’in 1.500.
19.  - Reinu Dailor: Liurai Dom Álvaro de Sousa, ho soldado na’in 100.

 
 Além de “moradores” timor oan sira ne’e, governu haruka tan kompañia sanulu resin sia (19), ho ema na’in 970. Forsa sira hosi governu inklui mos ofisial no soldado portugés, ema balu hosi Goa no Macau. Atu assisti tropas sira n’e, iha mos padre kapelaun ida: padre Vigário Dili nian.
 
Atu hasoru tropas gvernu portugés ho moradores sira ne’ebé liurai sira haruka, Dom Aleixo, liurai Caelaco nian, fo ordem atu populasaun evakua ba foho Cailaco (Kailaku). Ema mane, feto, foin-sa’e, labarik, ba hotu akampa iha foho leten. Sira mos duni sa’e ba foho leten balada: bibi, kuda no karau, fahi no manu. Balu ba hela kuak laran; balu hada kastelu ho ai-rin no fatuk; mane asuwa’in sira lori diman, rama-isin, surik, ai-donan, no kilat. Kilat balu iha kilat musan, balu iha pólvora no balu uza fatuk.
 
Iha loron 26 fulan outubro 1726, kapitaun Joaquim de Matos ho nia tropas monta akampemnto iha foho Caelaco nia hun. Iha tempu ne’e, sira titu “inimiguu”, sobu no sunu uma ka “pos” ne’ebe asuwain Caleco sira harii nanis. Iha loron 29 to’o mos tropas hosi Maubara no Coutubaba funu hasoru funu-nain tsira ne’ebé un hosi foho lolon. Nei-neik forsas portugés sa’e to’o foho klaran. Iha ne’e, asuwian sira halo tiha ona trankeira boot ida sukat quilómetru tolu; iha fatin nee, “inimigos” sira halot ai-han, sana, bikan, kusi, luhu no buat seluk tan; fatin ne’ebá mos iha we-matan ida. Atu tama tranqueira ne’e susar liu. Topas balu tem ke sa’e tuir hali-hun sira abut ne’ebé tabele to’o rai. Hosi tranqueira aswain Caelaco tiru hasoru, tiru ram-oan no duir fatuk mesak bob-bot deit ba karaik, to’o oho soldado no mordor sira. Iha asaltu ba tranqueira ne’e, ema hosi Caelaco, na’in 80 mak mate. Ho ataque ne’ebá, “revoltosos” balu halai ba foho tutun, balu aba foho sorin, balu fali konsege halai to’o foho Atsabe nian.
 
Iha fulan novembro 1716, forsas hosi Dili no loro sa’e too Caelaco. Forsas konjutas halo serku ba foho Caelaco durante loron sanulu resin rua, maibé asuwain sira la rende. Hosi subar fatin iha foho, feto balu ho labarik sira tun ba kuru be, iha be-matan. Feto no labarik balu ema kaer; balu halai kalon, balu oho-aan.

 
Ho situasaun ida nee’, liurai Dom Aleixo, no dato Laku-Mali ho tan dato balu ba rende iha akapemto portugés, maibé ema wa’in ne’ebé subar iha fatu kuak no ai-laran lakohi tu no la rende. Kapituan Joaquim de Matos husu ba Dom Aleixo, atu selu imposto, entrega kilat no armamentu seluk. Entretantu, udan boot tau maka’s, mota tun, kalohan no abu-abu taka metin rai no dalam sira. Tamba ne’e, dato balu no sira emar halai hikas ba foho. Ikus mai, Joaquim de Matos ho Gonçalo de Magalhães haruka forsas sira serka foho Caelaco: balu hosi lormunu, balu hosi loro sae, balu hosi tasi-mane, no balu hosi tasi-feto, la husik funu-nain Caelaco sira sai no tama.

 
Iha loron tolu fulan dezembro, asuwain sira tun hosi foho ataka fosas governu nian no oho tiha sargento-mor Lucas da Cunha (male mutin). Iha loron 5 fulan ne’ebá, forsas governu nian deside atu fila ba Díli, no Batugadé. Tuir dalam sira mos hetan atake hosi funu-nain balu. Joaquim de Matos lori hanesan dadur Liurai Dom Aleixo, ho dato Laku-Mali hodi ba entrega ba governador iha Lifau.
 
Iha tempu ne’ebá malae no moradores lalin revoltoso sira nia karau hamutuk rihun rua (2.000); sira teci ema inimigu na’in atus ida limanulu (150) nian ulun-fatuk; lori dadur ema na’in 168.Tuir dadur sira lian, sira nia maluk n’ain 300 mak mate iha foho leten. Hosi tropas portugés , ema na’in tolu nolu resin walu (38) mak mate, no brak mak kanek. Iha loron 8 fulan dezembro forsas sira ne’ebé fila ba Prasa/Dili, tuir selebrasum misa iha Tibar.
 
Maibé funu Caelaco la remata iha tinan 1727. Tanba governador sira nia hahalok, no divizaun iha Liurai timor sira let, sei akontese revolta barak. Istoriador balu katak dame lolós harii metin iha tinan 1787!
 

11 komentar:

anicetosoares2000@gmail.com mengatakan...

Hanesan Cailaco Oan agradese ba Revelendissimo Amo Bispo Dom Carlos...
Husi nee pessoal w bele htene istoria naton nbe posto cailaco kontribui ba prosesu konstrusaun estadu RDTL.

Unknown mengatakan...

Hanesan cailaco oan agredese ba Amo Bispo Dom Carlos Filipe Ximenes Belo

Unknown mengatakan...

Agradese ba Dom Belo.

Lucas Freitas dos Santos mengatakan...

Agradese bá História foun ida ne'e
Abraco.Amo

Unknown mengatakan...

Buat Sira nbe Ami piano Belo hakerek ne los Tamba iha tempu Neva to agra igreja sira ne koruptores to agra igresa Sira ne korupsi povo nafatin

Unknown mengatakan...

Agradese ba amo nebee Hakerek historia hodi fanu nafatin ami atu hatene historia hodi hatutan ba jerasaun no ba jerasaun.

Unknown mengatakan...

Agradese Amo

Unknown mengatakan...

Sente orgulho tebes bele sai hanesan ema kailaku oan.
No la haluha agradese mos ba Amo Bispo
Dom Carlos Filipe Ximenes Belo SDB ne'ebe mak
Hakerek ona istoria konaba revolta kontra tropas portuguses iha momentu neba.

Unknown mengatakan...

Obrigado Amo. Reinho dailor ne se hau la sala husi Aileu karik?

Anonim mengatakan...

Ha'u nia naran rodrigo dos Reis ,Gerasaun funu iha tinan1975-1999,husi uma lisan LEMA -UBU(AITUTU),ne'ebé besik liu lato kilometru ida husi kedas foho loelaku nia hun.
Uluk nanain, ha'u sira la haluha hato'o ha'u nia parabens no agradesimentu boot ba ami bispo D. Carlos filipe Ximenes Belo(SDB). Nbe rekolha ona historia iha muzeu Portugál

Anonim mengatakan...

Nu'udar Cailaco Oan Agredese tebes Ba Amu Bispo Carlos Filipe Ximenes Belo SDB. Tamba Bele sita ona Historia husi Cailaco nian, halo ami bele komprende liu tan🙏🥰