Kamis, 26 Februari 2009

FOOS BARATU

Ai-han nudar necesariu basiku iha moris persija tebtebes atensaun husi nai ulun ukun nain sira atu toma reponsabilidade maksimu atu labele mosu kelangkaan iha rai laran. esforsu hotu-hotu nebe governu halo hanesan kbiit ida atu responde nesisidade povu mukit rai doben ida ne.

Hateke ba realidade hatudu katak ema hotu orgulhu ho programa foos baratu nebe governu overese liu husi dalam importasaun husi rai liur. foos ho marka emblema RDTL no MTCI ne salva duni nasaun ida ne husi hamlaha. hodi nune nasaun seluk nebe hateka ita dehan avinal Timor mos bele.

Loos duni katak importasaun foos baratu husi rai liur salva duni krisi aihan iha ita rai. prekupsaun sei mosu iha tempu naruk iha tinan hirak laran tuir mai, ne tamba importasaun nebe iha sei fo desvantajem ba ema agrikultor sira atu halao kompitisaun ida ke justu ho foos husi rai liur. sasukat atu metru folin foos nia ita bele hare kompostu husi prosesu soe fini to,o prosesu sai ba foos mutin nebe iha neba iha komposisaun oioin nebe sei aumnenta kostu produsaun iha hare atu to'o foos ne. komposisaun sira mak hanesan se karik natar nain ida fila natar uja tractor ne signifika katak iha neba uja mina gajoel/ bensin, depois de tractor fila natar nain sei selu ema atu kuda ba rai ne nebe han mos kostu boot, depois de kuda sei uja mos pestisida para atu salva hare husi insecta nebe at, nemos sei aumenta kostu boot, i iha prosesu ne atu ramata atu ko'a hare ne mos sei iha tan kostu dulas hare kain mai to'o hare musan no sei amenta moss kostu iha transportasaun lori produtu hare ba fatin nebe seguru i ikus liu mak kostu nebe dulas hare sai ba foos.

logika mente tuir hau nia hare katak natar nain ida sei lakoi faan foos ho $12 per sakas ho kilograma moss 35 hanesan akontese agora. rajaun natar nain sira lakoi faan ho folin baratu mak kostu nebe sira gasta boot liu presu nebe agora ema faan ba. ho ida ne sei mosu kompitisaun ida ke hanesan hau temi katak kompitisi tidak sehat ba natar nain sira.

Governu nudar Generador da jestaun nasaun iha maneira atu hare problema hanesan ida ne. sei kuandu hamenus importasaun foos sei fo impaktu ba konsumedores tamba foos folin sei sa'e, i ida ne sei sai polimiku iha sosiadade, no iha fatin seluk kuandu husik importasaun tama livre maka sei foo desvantajen ba natar nain sira tan sira sei lakon iha kompitisaun presu ho kualidade foos nian. Politika governu fahe traktor barak ba agrikultor sira atu hasae produtu lokal maibe, governu iha konsensia tengki redus importasaun wainhira produsaun lokal bele ona fo garante katak ita sei la menus ai-han, liu-liu ai-han foos ne.

Hakarak ka lakohi, nasaun tengki fo uluk protesaun ba ninia produsaun atu bele moris, i mos hakarak i lakohi mos ita tengki simu katak wainhira karik programa governu agora hetan suksesu ita Timor oan nudar komsumedores tengki simu konsekuensia katak ita sei la sosa tan fos ho folin $12 por sakaas hanesan akontese agora.


Dala ikus hau fo atensaun tan ba ita nudar Timor oan hakarak ka lakohi ita tengki muda ona ita nia hanoin no mentalidade atu labele iha bebeik hanoin atu simu deit maibe oinsa ita bele halo buat ruma nebe bele iha valor hodi nune ita bele prontu simu kompitisaun ho ema seluk no rai seluk.